pandėlietis

pandėliẽtis, -ė smob. (2) Pándėlio miesto ar apylinkių gyventojas: Susiradę čia Petro kaimynai – pandėliečiai ir kamajiečiai – susitelkė į glaudų būrelį rš. Mano senelis pandėliẽtis Kpr. Pandėliečių [mergytėlių] nieks nepeikia; imkit, broliai, kam tik reikia! (d.) Pnd. | Dabar jis gyvena pandėliẽčiuos (Pandėlio apylinkėse) Kp. Pandėliẽčiuos tai nesako šiteip Pnd.